Kiekvienas iš mūsų turi sau skirtą kelią, savo pašaukimą. Vieni jį randa lengvai, kiti ilgus metus ieško geriausio savirealizacijos būdo. Tačiau būna tokių stebuklų, kad žmogui skirtas kelias yra užšifruotas jo varde. Vokietijos multiinstrumentalistas, dainininkas ir etnomuzikologas Stephan Micus yra talentas, pažįstantis kone viso pasaulio instrumentus bei daugybe jų puikiai grojantis. Ne veltui jo pavardė yra angliško žodžio music anagrama – viskas, prie ko jis prisiliečia, tampa muzika.

Prieš kelerius metus atlikėjas lankėsi Lietuvoje…. kaip keliautojas, norėjo susipažinti su mūsų šalies tradicijomis ir aplankyti istorines vietas. Šį kartą jis atvyksta kaip atlikėjas ir kvies susipažinti su unikalia, išskirtine savo kuriama ir atliekama muzika spalio 7 d. Šv.Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje ir spalio 8 d. Žalgirio arenos amfiteatre, Kaunas. Kuo ypatinga vokiečių etnomuzikologo ir multiinstrumentalisto kūryba? Norėdami suprasti, kokia yra aistringo ekperimentatoriaus Stephan Micus kūryba, įsivaizduokite etno-ambient, world beat ir egzotišką dub muziką, tačiau be elektroninių instrumentų ar didesnio studijinio apdorojimo. Skaitmeniniame amžiuje tai yra visiškai netikėtas sprendimas, kuriuo produktyvus atlikėjas sėkmingai naudojasi keturis dešimtmečius, albumus leisdamas aukštais standartais pasižyminčioje įrašų studijoje „ECM Records“. Daugybė šiuolaikinių Europos šokių kolektyvų atlikėjo kūrinius naudoja savo pastatymuose. Per pastaruosius 30 metų Stephan Micus surengė šimtus solinių koncertų visoje Europoje, Azijoje ir Amerikoje. Jo akustinių albumų skaičius siekia net 22.

https://youtu.be/kk5u5duX-NA

Ieškodamas muzikinių kultūrų ir kontekstų Stephan Micus nukeliavo šimtus tūkstančių kilometrų, atrasdamas unikalių progų mokytis civilizacijos nepaliestuose kampeliuose. Jis ypač daug keliavo Indijoje, Japonijoje, Indonezijoje, Korėjoje, Afganistane, Maroke, Alžyre, Tunise, Tailande, Egipte, Birmoje, Šri Lankoje, Turkijoje, Izraelyje, Kinijoje, Gambijoje, Senegale, Nepale ir daugybėje kitų egzotiškų šalių. Galima tik įsivaizduoti, kokia kultūrų gausa susilieja šio genijaus kūryboje.„Keliaudamas po Nepalą patyriau nušvitimą ir supratau, kaip turi skambėti tobula muzika. Važiuodamas pro derlingą slėnį, pilną gyvybės ir spalvų, jo fone pamačiau aukščiausius sniego viršūnėmis pasipuošusius negyvenamus kalnus – amžinybės ir grynumo simbolius. Šie du priešingi poliai – spalvingas gyvenimas ir amžinas grynumas bei nepasiekiamumas – man tapo idealios muzikos vaizdiniu“ prisipažįsta atlikėjas. Kaip dvi priešingybės papildo viena kitą – laukai nebūtų tokie įdomūs be kalnų, o kalnai be laukų būtų per šalti, taip  Stephan Micus muzikoje apjungia du elementus: meilę gyvenimo emocijoms ir amžiną, nepasiekiamą matmenį. Dar prieš atsirandant world muzikos žanrui, jis jau grojo Afganistano, Indijos ir Indonezijos instrumentais. Vokiečių kompozitorius nuo pat pirmojo savo albumo, išleisto 1976 m.,  kūrė ne pasaulio, bet kitokią – pasaulietišką muziką. Etniniais instrumentais jis groja netradiciniais būdais, apjungdamas juos daugiasluoksnėse kompozicijose ir suteikdamas meditacines patirtis. Stephan Micus kūryba nėra skirtingos kultūros vienoje vietoje – atlikėjas jas peržengia savo tyra, bet nepaprasta transkultūrinės muzikos vizija. Koncertuose Stephen Micus kartu dainuoja ir vėlgi tai daro neįprastai – įrašydamas savo balsą keliuose takeliuose, vienas pats sukuria visą chorinį kūrinį. Jo tekstai dažniausiai neturi jokios suprantamos reikšmės, t. y. atliekami neegzistuojančia kalba, tačiau pastarieji skamba tarsi universalus tarpkultūrinis kodas ar vieninga pasaulio daina. 63-ejų metų atlikėjas muziką studijavo kone visuose žemynuose, mokydamasis groti gitara, fleita, sitaru, flamenko gitara, shakuhachi (japonų bambukinė fleita), sho (japonų armonikėlė), suling (bališka fleita), airišku dūdmaišiu, sinding (Afrikos arfa), dondon (kalbantis Afrikos būgnas), doussn’ gouni (Afrikos arfa), duduku, hnė (birmiečių obojus), bagana (Etiopijos lyra), nohkan (japonų fleita), genbri (Maroko bosinė liutnia), ryuteki (japonų fleita), tama (Senegalo kalbantis būgnas), studijavo gruzinų ir bulgarų polifoninį chorinį dainavimą – ir tai dar ne sąrašo pabaiga!

Stephan Micus muzika pasižymi gelme, transcendentine galia. Jo kūryba yra žemiška ir didinga, meditacinė ir šventiška tuo pat metu, jungianti fizinį bei metafizinį pasaulius. Ji yra darnaus kūrybinio santykio su aplinka ir gamta pavyzdys. Nuošalus Stephan Micus gyvenimo būdas, vidinė ramybė ir tendencija dirbti vienam leido sukurti išskirtinį garsą bei atsilaikyti prieš bet kokius mados kaprizus.