Daugiau užsienyje nei Lietuvoje koncertuojanti grupė ” In albedo ” pristato savo debiutinį albumą – vinilinę plokštelę „MELQUÍADES“, kurios atsiradimui kartu su penkiolikmetį šiemet mininčiu teatru „cezario grupė“ ruošia specialų teatru, šviesomis, muzika ir kvapais persipynusį pasirodymą.
G. G. Márquezo legendinio kūrinio „Šimtas metų vienatvės“ personažas čigonas Melkiadas (Melquíades) yra ta mitinė, kupina simbolių būtybė, kuri atspindi ir įkūnija „In albedo“ muzikoje bei tekstuose nagrinėjamus psichologinius, dvasinius ir alcheminius procesus bei mituose ar pasakose randamus archetipus, o kartu ji ir ta grandis, jungianti „ In albedo “ muziką su vaizduotės teatru „cezario grupė“, dažnai nagrinėjančiu metafizines temas ir panardinančiu žiūrovą į daugybę patyrimo sluoksnių.
Kai kas nors pradeda pasakoti istoriją, kiekvienas įvykis jau pasakojimo metu yra įvykęs. Todėl mes klausome istorijos, kurią Melkiadas jau numatė ir parašė prieš šimtą metų. Mūsų pasakotojas gali būti įsikūręs dabartyje ar ateityje, kad apsakytų mums praeitį. Melkiadas gyvena laike, kuriame įvykiai atrodo taip, tarsi jie atsitiko seniai. Dėl šios perspektyvos jis žino ne tik praeitį, apie kurią jis kalba, bet ir praeities ateitį.
Čigonas Melkiadas su savo taboru atklysta į miestelį gyventojams pristatyti naujausių pasaulio stebuklų: skraidančių kilimų, magnetų, ledo, teleskopų ir dar visokių kitokių įdomybių. Jis įvairias vaiduokliškais būdais tai atsiranda, tai išnyksta, o kiekvieną sykį miręs jis vėl ir vėl „švytėdams iš laimės“ prisikelia: kartais tik dėl to, jog nesijaustų vienišas, kartais tam, kad praleistų valandų valandas, sanskrito kalba ant pergamento užrašinėdamas šimto metų vienatvės istoriją, o kartais tam, kad praneštų, jog paskutinį sykį mirė ne nuo kalmaro užpuolimo, kaip buvo manoma iki šiol, bet nuo karštinės, gulėdamas Singapūre ant smėlio. Pakvaišusiems iš godumo pirkėjams jis visuomet primena, kad ne aukse glūdi laimė, o visus jo nuostabius išradimus galima būtų apibūdinti vienu sakiniu, kurį jis mėgsta kartoti: „Visi daiktai patys turi savo gyvenimą“. Melkiadas yra fantastiška, nenurimstanti, fatališkais bruožais pasižyminti siela, apie jį sklando gandai, neva jis turi magiškų galių ir žino visas Nostradamo paslaptis, neva jis nusimano ir apie senovinius vienuolio Hermano Cripple raštus, neva jo gentis buvo „nušluota nuo žemės paviršiaus ir dingo neaiškiomis, žmogaus protu nesuvokiamomis aplinkybėmis“. Jis visuomet atrodo turintis šiek tiek antgamtiškų savybių, užsiimantis pakvaišėliškais eksperimentais čigonas, mikliomis rankomis su milžiniška susivėlusia barzda, dėvintis tą pačią seną nebemadingą liemenę bei varno sparnus primenančią kepurę, pabalusiais smilkiniais, truputį primenantis azijietį, visuomet gaubiamas liūdnos auros, niekada nesijuokiantis, nes dėl skvarbaus žvilgsnio kadaise netekęs savo dantų ir puikiai pažįstantis kitas dalykų puses. Visuomet toks pat, kokį pažinojo vaikystėje ir sūnus, ir tėvas, ir senelis. Melkiadas šitos ir visų kitų sanskrito kalba ir privataus imperatoriaus Augusto I-ojo šriftu parašytų bei lacedeamonijos kariniu kodu užkoduotų istorijų autorius. Ir, kai jį ne kartą laidojo, jie parašė vienintelį tikrą dalyką, kurį apie jį žinojo: MELQUÍADES.
Kiekvienas žmogus, kiekviena karta ateina tam, kad sukurtų savo istoriją iš juoko, šilumos, gerumo, ironijos, liūdesio alchemijos, išminties, čigonų, burtų, išradimų, tiesos ir beprotybės, o po to išeina ir po savęs palieka mitą apie tai, kaip ieškojo aukso šimte metų vienatvės, o Melkiadas jį ranka užrašė mirusia kalba ant pergamento. Nes istorija vis ta pati, ir nėra praeities ir dabarties, ir ateities nėra, yra tik laikinumas ir dar tai, kas mums tame svarbu.
Renginio metu bus galima įsigyti vinilinę plokštelę.
Daugiau informacijos:
https://www.facebook.com/inalbedo/