Neringa FM kalbina dvi merginas iš Klaipėdos Jaunimo Teatro. Aktorės Asta Zacharovaitė ir Ieva Pakštytė vaidina viename iš aktyviausių Klaipėdoje teatrų. Vienas labiausiai pastebimų pastarųjų scenos darbų – koncertas spektaklis „Graži ir ta kita“. Jame šešios merginos provokuojančiai, linksmai ir kandžiai nagrinėja vyrų ir moterų santykius. Apkeliavusios su šiuo pasirodymu visą Lietuvą, jos dalinasi įspūdžiais apie teatrą, žiūrovus ir save.
Kaip jūsų artimieji reagavo ir kaip bandė atkalbėti jus, kai pasakėt jiems, jog būsit aktorėmis? Ar jūs esate iš tų išimčių, kur pas jus viskas buvo priešingai ir tėvai jus palaikė, o gal sakė užsiimk kuo norite, tik bėkit greičiau iš namų?
Ieva: Aš man rodos esu tas statistinis jaunuolis, kurio tėvai nelabai norėjo išleisti į menų pasaulį. Bet turbūt, ne tik aktoriai sulaukia tokių reakcijų iš tėvų ir artimųjų, nes visas tas kultūros ir meno pasaulis jiems atrodo neapčiuopiamas ir neaiškus. Man nebuvo, kad tėvai sakytų „Neik, neik, nieko čia nedaryk“, bet jaučiau nerimą iš jų pusės ir negerą nuojautą. Bet aš ėjau į šią profesiją neturėdama didelių lūkesčių. Kai įstojau į aktorinį, tėvai suprato, kad gal manyje kažkas tokio yra. Tai jie paskatino mane eiti toliau, nors jiems vis dar nejauku.
Asta: Mane, tai buvo užvaldęs toks didelis jaunatviškas optimizmas. Aš prieš stojant galvojau, taip, visiems yra sunku, bet man tai sunku nebus. Man tai bus gerai. Suvokiau, kad bus sudėtingas kelias, bet neturėjau jokio supratimo koks. Aš galvojau, kad turėsiu pinigų, turėsiu vaidmenų ir viskas man bus gerai, nes aš labai noriu. Bet dabar praėjus septyniems metams pasiilgstu to jaunatviško užsispyrimo. O tėvas mano labai kritiškas, vieną kartą po spektaklio, kuriame vaidinau pirmąją savo gyvenime prostitutę, jam paskambinau paklausiau, kaip jam patiko mūsų vaidinimas. Jis visus labai išgyrė, bet manęs nepaminėjo. Kol galiausiai pasakė, kad man reikėtų sukūsti. (Juokiasi)
Pataisykit dabar mane jei klystu, jūsų koncerto spektaklio pavadinimas „Graži ir ta kita“ yra nuoroda į ta žymų vyrų pasakymą, kabinant merginas mieste, kurios vaikšto po dvi. Kai viena iš jų būna graži, bet kita nelabai. Tai jūs norit pasakyti, kad ir kita mergina yra įdomi ir graži taip pat?
Ieva: Mes norim pasakyti, kad neaišku, kuri iš jų yra graži, o kuri protinga. Ir kad ne tik graži viena iš jų, bet ir graži ir ta kita.
O kodėl manot, taip vyrai sako?
Ieva: Nežinau, bet aš niekada nesijaučiau ta graži. Aš visada jaučiausi ta kita.
Asta: Man atrodo mes visos taip jautėmės. Aš labai neatsimenu šio išgyvenimo, bet irgi ko gero jaučiausi truputį ta kita. Tas pavadinimas gimė gan spontaniškai, mes labai ilgai galvojom ir brainstorminom, bet galiausiai šis pavadinimas prilipo, nes visos supratome apie ką kalba.
Su šiuo pasirodymu jau apkeliavot nemažai Lietuvos scenų ir kaip reaguoja į jūsų koncertą vyrai ir kaip moterys, turbūt skirtingai?
Asta: Labai skirtingai. Viena kartą po mūsų pasirodymo priėjo vyriškis apkvaitęs nuo mūsų koncerto ir pasakė, kad mes nerealios, kokios mes visos nuostabios. „Bet jūs geriau moterų į savo pasirodymą nekvieskit, jos nieko nesupranta. Mes vyrai sėdim ir kvatojam, o moterys sėdi susiraukusios. Geriau rašykit plakatuose, kad jūsų koncertas tik vyrams“. Nors kartais susilaukiam iš vyrų reakcijų, kad mūsų pasirodymas labai jau moteriškas ir truputėlį feministiškas. Yra mūsų pasirodyme vieta, kur mes klausiame publikos „Ar yra čia tikrų vyrų?“, tai vienas vyras atsistojo ir garsiai pareiškė: „Yra ir aš išeinu“. (Juokiasi).
Ieva: Labai dažnai būna, kai mes užduodam šitą klausimą tu matai, kad salėje pilną vyrų, bet jie labai dažnai bijo pakelti ranką. Ir labai dažnai vyrai apsimeta, kad manęs čia nėra.
Visos laidos su Ieva ir Asta klausykitės čia:
GRAŽI IR TA KITA koncertas – spektaklis ketvirtadienį 20 val. muzikiniame bare „Kaštonas“ Klaipėda