Talentinga klaipėdietė Ugnė Danielė Reikalaitė pateko į muzikos pasaulį pamelavusi cirko direktoriui, jog yra perkusininkė. Į Ugnės Danielės Reikalaitės gyvenimą muzika papuolė per atsitiktinumą . Kartą pamelavusi cirko direktoriui, kad moka groti perkusija, ji pateko į keliaujančią artistų trupę, o po penkių metų ji tapo kelių grupių pagrindine vokaliste. Dabar ji kalba penkiomis kalbomis, o dainuoja net vienuolika skirtingų kalbų. Ji mažai žinoma Lietuvoje, tačiau jau daug spėjusi pasiekti Ispanijos ir Katalonijos scenose. Nuolat keliaujančios ir koncertuojančios klaipėdietės Ugnės Danielės Reikalaitės interviu per Neringa FM, laidoje „Kultūros laboratorija“.
Papasakok tą įdomią istoriją, kaip tavo gyvenime atsirado muzika?
Kažkada keliaudama Gibraltare atsitiktinai gavau dviračiais keliaujančio cirko direktoriaus telefono numerį. Būdama Lietuvoje ir nežinodama, ką daryti ir kur išvažiuoti, nusprendžiau paskambinti tam cirko direktoriui. Paskambinu ir sakau jam – „Labadiena, noriu į cirką“. Jis atsakė: „O tai labai džiugu, o ką moki daryti?“. O aš aišku apie tai nepagalvojau. Ir tada aš apsidairiau po savo kambarį ir pirmas dalykas, ką pamačiau buvo Kinijoje gamintas afrikietiškas būgnelis. Tai ir sakau tam cirko direktoriui, kad esu perkusininkė. Direktorius labai apsidžiaugė, nes jo trupei taip tik reikėjo labai būgnininko arba perkusininko, pasakė, kad būtinai atvažiuočiau. Aš prie jų prisijungiau Varšuvoje ir jie per vieną dieną iškarto suprato, kad aš nelabai gera perkusininkė. Bet jie manęs neišvarė ir priėmė labai gražiai. Jie mane labai daug visko išmokė ir per pirmąjį mėnesį padovanojo gitarą. Ir tada aš visaip stengiausi prie jų pasirodymų kažkaip prisidėti. Taip pradėjau groti, o vėliau atradau savo balsą.
Viena iš tavo grupių, kuriuose dainuoji yra pavadinimu „Balkumbia“. Tai dabar tavo pagrindinis užsiėmimas, kiek žinoma šį grupė Barselonoje?
Sunku pasakyti. Nėra taip, kad negali praeiti gatvėse (juokiasi), bet žmonės mus jau atpažįsta. Mums teko groti didžiausioje Barselonos scenoje kartu su užsienio žymiais muzikantais. Visuose didžiausiuose Barselonos klubuose. Stengiamės koncertuoti balkanų ir kumbijos muzikos scenose. Mes iš karto pritraukiame dvigubą publiką, kuriems patinka tiek balkanų muzika, tiek kumbijos stilius. Taip pat važinėjame po Ispaniją, Prancūziją.
Kaip žiūri į tą kontrastą savo gyvenime, kažkada tu prieš penkis metus tu pamelavai cirko direktoriui, kad esi perkusininkė, o po penkių metų tau scenoje akomponuoja 20 muzikantų?
Aš viską verčiu ant atsitiktinumo. Aš visada stengiuosi daryti, tai kas patinka. Nelipu karjeros laiptais. Nesistengiu nieko daryti nei geriau, nei blogiau. Dėl to nenorėjau stoti į jokias muzikos mokyklas, nes nesutinku su pedagoginiais principais iš esmės. Manau, kad aš galiu išmokti viską pati. Man paprasčiausiai taip gaunasi. Stengiuosi daryti daug dalykų, kurie man patinka, o kai darai daug, tai atsiranda daug ir galimybių.
Viso interviu klausykitės čia:
Grupės „Balkumbia“ face’buko puslapis